Kai kažko nuoširdžiai nekenti, negali liautis apie tą daiktą galvoti. Apsėdimas taip panašus į meilę, kad iš pirmo žvilgsnio gali ir neatskirti. Atminty įsirėžusios kartu praleistos akimirkos, išvaizda ir manieros.…
Stalo žaidimai turi ypatybę stebinti. Nuo primityvaus, vaikiško, Kalėdų rytą primenančio džiaugsmo pirmą kartą atidarant naujo žaidimo dėžę, iki dailių komponentų, netikėtų žaidimo niuansų, draugų įspūdžių ir istorijų, kuriamų tiek…
Dar nėra buvę, kad lietuviškas stalo žaidimas žadą atimtų. Nežavi manęs tautiečių kūryba, būsiu atviras ir prisipažinsiu iš karto. Nusistatymas? Žinoma. Kuo nors pagrįstas? Turbūt nelabai. Nėra jau mūsuose tie…
Kažkurią dieną perskaičiau vieno bičiulio mintį, kad žaidimuose nebėra nieko naujo. Velniai griebtų, jis visiškai teisus. Jei valandėlei prisėdęs pagalvotum, kokį stalo žaidimą būtų galima sukurti, o tada gerai paieškotum,…
Nors Kalėdoms ruošiamės nuo kokio spalio, kai tik pasidaro baisu pirmų žiemos sutemas pranašaujančių rudens šešėlių, gruodžio šventės vis tiek pasirodo lyg iš niekur. Kaip staiga ateina, taip lėkte ir…
